Vizita ime nė Shqipėri

Pėrmbajtja

Sė shpejti

 

 

Takime

Lamtumira

Rukje e shejhut

 Ligjėrata dhe mėsime

 

 

 

Faqja kryesore 

Pėr tu lidhur me shejhun

         

 

FAQJA ZYRTARE E SHEJH KHALID EL-HIBSHI

 

PER KURIMIN E MAGJISE, MESYSHIT DHE SEMUNDJEVE TE XHINDEVE

 

 

Falenderimi i takon Allahut i Cili na mundėsoi hapjen e kėsaj faqeje interneti

 

Fletėpalosje e mėsyshit dhe hasedit dalė nga shtypshkronja nė muajin shkurt 2009.

Pėr ta shkarkuar kėtė fletėpalosje nė formatin PDF kliko mbi ikonėn e mėposhtme

 

QENDRA E TRAJTIMIT TĖ SĖMUNDJEVE ME KUR`AN

 

E SPECIALIZUAR NĖ KURIMIN E MAGJISĖ, MĖSYSHIT, HASEDIT DHE SĖMUNDJEVE TĖ XHINDĖVE

 

Nėn kujdesin e profesor: Khalid El-Hibshi

Lagje SELITĖ – TIRANĖ

Cel: 0672251737

www.alroqya.com/alb

 

MARRJA MĖSYSH

   Njerėzit janė sprovuar shumė nga mėsyshi e hasedi (zilia), tremben shumė prej tij dhe kėrkojnė gjithmonė pėr ta shėruar. Por ēfarė ėshtė ai, a ekziston me tė vėrtetė, si mund tė shėrohen pasojat e tij?

Pėrkufizimi i mėsyshit:

   Shikim me admirim ose zili qė shkakton daljen e disa gjėrave tė pa dukshme nga personi qė merr mėsysh tė cilat godasin personin qė merret mėsysh dhe dėmtojnė. Ndikimi i mėsyshit nuk lidhet vetėm me shikimin pėrkundrazi dikush mund tė jetė i verbėr, ti cilėsohet diēka dhe vetja e tij tė ndikojė tek ajo gjė.

   Allahu ka urdhėruar pejgamberin e Tij Muhammedin, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, qė tė kėrkojė mbrojtje nga ziliqari:

"و من شر حاسد إذا حسد"

“dhe prej sė keqes sė ziliqarit qė ka zili” (El-Felek: 5)

   Mėsyshi dallohet nga hasedi, kėshtu pėrshembull pėrmendim se nėna mund tė marrė mėsysh fėmijėn e saj i cili ėshtė shumė i bukur, i sjellshėm, i bindur dhe i shkathėt por kursesi ajo nuk mund tė ketė hased pėr tė. Ndėrsa nje person tjetėr kur shikon komshiun e tij i cili e ka shtėpinė mė tė bukur, ka tė ardhura financiare mė tė mira ose fėmijėt e tij janė mė tė edukuar, mund ta marrė mėsysh por dhe mundet tė ketė hased ndaj tij dhe dėshiron qė komshiu mos t’i ketė ato mirėsi. Tė dyja kėto cilėsi kanė veprim tė pėrbashkėt, pra shkaktojnė dėm nėse e gjejnė personin tė pa mbrojtur, larg pėrmendjes sė Allahut. Ndėrsa kur ai ėshtė i kujdesshėm dhe i mbrojtur jo vetėm qė nuk dėmtohet por mundet qė mėsyshi dhe hasedi t’i kthehen pas personit prej tė cilit dolėn.

Vėrtetėsia e mėsyshit dhe hasedit.

   Ēdo popull i hershėm apo i vonshėm e ka besuar ekzistencėn e mėsyshit dhe hasedit. Vetėm sistemi komunist ėshtė ai i cili fshiu nga mendjet e njerėzve gjithēka, ndėr tė tjera edhe fenė dhe besimin. Ekzistencėn e mėsyshit e vėrteton Kur`ani nė tė cilin thuhet:

و إن يكاد الذين كفروا ليزلقونك بأبصارهم لما سمعوا الذكر و يقولون إنه لمجنون

    “E ata qė nuk besuan gati sa nuk tė zhdukin ty me shikimet e tyre, kur e dėgjuan Kur'anin, e (nga inati) thanė: Ai ėshtė i marrė!” (El-Kalem: 51) Komentuesit e Kur`anit thonė: “Pra tė tė marrin mėsysh ty o Muhammed derisa tė rrėzohesh pėrtokė e tė zhdukesh”.

   Nė kohėn e profetit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, njė person mori mėsysh njė shokun e tij, dhe ai nuk mundi ta drejtonte dot shpinėn e tij e tė ecte drejt. Kur i treguan pėr kėtė gjė profetit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ai urdhėroi qė pėrsoni tė lante disa pjesė tė trupit tė tij. Ujin me tė cilin u la ai, ia hodhėn pėrsipėr pėrsonit tė cilin ai kishte marrė mėsysh e ai e drejtoi shpinėn e tij sikur tė mos kishte ndodhur asgjė.

   Gjithashtu Muhamedi, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Kėrkoni mbrojtjen e Allahut nga mėsyshi sepse ai vėrtetė ndodh.” (Sahihul Xhami’ė: 938)

   Hoxhė Ahmedi, njė prej trajtuesve tė kėtyre sėmundjeve pranė kėsaj qendre shpjegon llojet e mėsyshit dhe mjekimin e tij dhe thotė:

Llojet e mėsyshit:

   Mėsyshi ėshtė tri llojėsh: Mėsysh prej njerėzve, mėsysh prej xhindėve dhe mėsysh prej kafshėve.

Forca e mėsyshit dhe hasedit:

   Mėsyshi dhe hasedi kanė njė forcė tė jashtėzakonshme tė cilėn nuk arrijnė ta parafytyrojnė dot shumė prej njerėzve, ajo mund tė arrijė derisa tė thėrmojė dhe malet. Muhamedi, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem ka thėnė: “Mėsyshi ėshtė i vėrtetė, rrėzon dhe malin e lartė.” (Sahihul Xhami’ė: 4146)

   Mėsyshi mund tė godasė me shpejtėsi dhe nė njė largėsi shumė tė madhe dhe ndikimi i tij mund tė vazhdojė pėr vite me rradhė.

   Mėsyshi mund tė ndikojė nė ēdo aspekt tė jetės si p.sh.: Nė zgjuarsi, nė pėrqėndrim, rrisk, punė, bukuri, flokė, trup, ngjyrėn e lėkurės, besim, adhurime, turp, sinqeritet, moral, thjeshtėsi, harmoninė nė familje, shtatzani, edukimin e fėmijėve. Ai bėn tė ngordhin kafshėt ose shpendėt, tė prishen dhe digjen pemėt, tė prishen makinat, aparaturat e ndryshme dhe gjithēka tjetėr.

Shenjat e goditjes nga mėsyshi:

   Goditja nga mėsyshi shoqėrohet nga shumė shenja tė cilat nuk mund t’i njohė askush mė mirė sesa mjekuesi qė merret me rukje. Kjo pėr shkak tė rasteve tė shumta qė ka parė dhe ka dėgjuar nga tė sėmurėt, gjė qė ka bėrė tė ketė njė eksperiencė nė kėtė fushė. Por kėtė fakt e mohojnė shumė tė pa informuar, siē ka pėrmendur dijetari i madh Ibnul Kajjimi kur thotė: “Kjo ėshtė shkencė tė cilėn nuk e njeh askush pėrveē disa personave tė veēantė, ndėrsa injorantėt e mohojnė kėtė fakt. Ndikimin e tyre dhe lidhjen qė kanė me natyrėn nuk e njeh askush pėrveē atyre tė cilėt e kanė gjetur shijen e kėsaj shkence”.  (Bedaiul Feuaid 2:367.)

Mbrojtja nga mėsyshi:

   Duhet patjetėr qė ēdokush kur shikon diēka qė e mahnit, tė thotė “masha Allah” nė mėnyrė qė mos ta marrė mėsysh atė gjė. Por ėshtė pėr tė ardhur keq qė, kėtu nė Shqipėri, shumica e njerėzve nuk e pėrdorin asnjėherė kėtė fjalė ose e pėrdorin shumė rrallė. Jo vetėm kaq por shume prej njerėzve i pėrfshin zilia dhe hasedi sa herė qė shikojnė dikė tjetėr qė ka diēka mė tė mirė sesa ai. Kjo ndodh pėr shkak tė besimit tė dobėt ose mosbesimit tė tyre.

Ja disa shkaqe pėr t’u ruajtur nga mėsyshi:

   Ėshtė i domosdoshėm kėrkimi i mbrojtjes sė Allahut nga e keqja e mėsyshit dhe hasedit gjatė gjithė kohės e sidomos kur takon dikė qė njihet pėr mėsysh ose hased.

   Fshehja dhe mbulimi i mirėsive pėr shkak tė sė cilave mund tė merret mėsysh qoftė bukuria, pasuria etj.

   Mbrojtja me anė tė lutjeve tė ndryshme, sic janė lutjet e mėngjesit dhe tė pasdites, tė daljes dhe hyrjes nė shtėpi, para dhe pas ushqimit, para hyrjes dhe pas daljes nga banjo ose gjatė heqjes sė rrobave, lutje kėto tė cilat i kanė lėnė pas dore edhe shumica e muslimanėve.

   Leximi i sures El-Bekare, El-Felek dhe En-Nas.

   Dhėnia e sadakasė dhe lutja pėr begati nė ēdo mirėsi qė tė ka dhėnė Allahu.

   Largimi nga haramet, nga vetėkėnaqėsia dhe pėrēmimi i tė tjerėve.

 

 

   Hoxhė Hafiz Abdullahu duke i lexuar Kur`an njė fėmije tė marrė mėsysh.    

Mjekimi i mėsyshit dhe hasedit:

   Mjekimi i tyre mund tė bėhet me mėnyra tė ndryshme si: larja me ujin e abdesit tė atij qė e ka marrė mėsysh, me Kur`an, me lutje tė lejuara, bimė mjeksore etj. Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur prej saj) ka thėnė: “Urdhėrohej pėr tė marrė abdes ai qė merrte mėsysh dhe me atė ujė lahej ai i cili ishte marrė mėsysh”. Kjo ėshtė mėnyra mė rezultative. Nė pamundėsi pėr tė marrė ujin e abdesit mund tė marrėsh diēka prej rrobave tė tij, qė mbartin gjurmėt e djersės (kapele, kanatjere etj) t’i zhytėsh nė ujė dhe pastaj tė lahesh me atė ujė. Ose tė marrėsh mbetje nga pija e tij apo ndonjė bėrthamė hurme ose ulliri p.sh. ta lashė dhe prej atij uji tė pish dhe tė lahesh. Tė gjitha kėto metoda janė provuar qė nė kohėt e vjetra e deri mė sot dhe kanė efekt tė menjėhershėm.

   Nė rast se nuk njihet personi i cili ka marrė mėsysh atėherė pėrdoret rukja sipas sheriatit Islam.

   Buhariu dhe Muslimi transmetojnė se Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur prej saj) ka thėnė: “Ka urdhėruar i Dėrguari sal-Allahu alejhi ue sel-lem qė tė bėjmė rukje nga mėsyshi.” Esma bintu Umejs pyeti: O i Dėrguar i Allahut. Bijtė e Xhaferit i godet mėsyshi, a ti bėjmė rukje? Ai tha: “Po. E nėse do tė kishte diēka qė do t`ia kalonte paracaktimit (kaderit), do tė kishte qenė mėsyshi.” Tirmidhiu thotė se hadithi ėshtė hasenun sahih.

   Duhet ditur se i gjithė Kur`ani ėshtė shėrim siē ka thėnė Ibnul Kajjimi: “Kur`ani ėshtė shėrim i plotė nga tė gjitha sėmundjet shpirtėrore dhe trupore...”. (Shiko Zadul Mead, vėllimi: 4.)

   Me rukje kemi pėr qėllimi mjekimin me anė tė Kur`anit sipas udhėzimeve qė japin ata qė mjekojnė me Kur`an dhe jo shkuarjen tek disa njerėz qė pretendojnė se janė hoxhallarė por qė nuk kanė as shkollimin dhe as dijen e duhur pėr t’u quajtur tė tillė e jo mė pėr ta merituar atė emėr. Nuk kemi pėr qėllim me rukje as shkuarjen nėpėr teqe, varre tė evlijave, vende tė ashtėquajtura tė mira, apo tek persona qė pretendojnė se shėrojnė njerėzit apo njohin tė ardhmen dhe tė fshehtėn.

Rukja me lutje.

   Pėr mjekimin e mėsyshit dhe hasedit mund tė pėrdoren dhe lutjet e transmetuara nga Muhamedi, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe ēdo lutje tjetėr e dobishme e cila nuk pėrmban shirk (idhujtari) ose diēka tjetėr nė kundėrshtim me fenė. I Dėrguari i Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Nuk ka problem pėr rukjet pėrderisa ato nuk pėrmbajnė shirk.”

   Nė mjekimin e mėsyshit dhe hasedit mund tė pėrdoren dhe: Uji i zemzemit, fara e zezė, vaji i ullirit dhe mjalti sidomos kur nė to ėshtė lexuar Kur`an. Nė tė gjitha kėto ka shėrim me lejen e Allahut.

 

   Hoxhė Enesi duke prishur disa magji dhe shpjegon rrezikun e tyre

Mjekimi i ndaluar:

   Pėrveē llojeve tė mėsipėrme tė mjekimit qė pėrmendėm, gjithēka tjetėr konsiderohet e ndaluar dhe e padobishme. Prej gjėrave tė kota te tė cilat njerėzit besojnė se i mbrojnė apo shėrojnė nga mėsyshi dhe hasedi pėrmendim:

   Varjen e nuskave tė ndryshme duke pretenduar se nė to ėshtė shkruar Kur`an. Aty mund tė ketė ndonjė ajet kur`anor por dhe bashkė me tė janė pėrzier fjalė, shkronja, numra ose tabela tė cilave nuk u dihet kuptimi, nėn pretendimin se janė nga feja por feja ėshtė e distancuar prej tyre. Tė gjitha kėto nuk janė veēse forma me tė cilat magjistarėt komunikojnė dhe thėrrasin shejtanėt e tyre tė cilėt u shėrbejnė.

   Varja e patkojve tė kuajve, tė hudhrave, tė brirėve, kthetrave ose kafkave tė kafshėve tė ndryshme, varja e kukullave dhe dordolecėve, kėpucėve, copave tė drurėve, gurėve tė ndryshėm apo sy nė madhėsi tė ndryshme dhe me ngjyrė blu.

   E ndaluar ėshtė edhe shkuarja tek magjistarėt, fallxhorėt, yshtarėt apo mashtruesit e ēdo kalibri, tė cilėt nuk i kanė sjellė kėtij populli veēse shkatėrrim e sėmundje dhe i kanė larguar ata nga feja e vėrtetė.

 

 

                              

 

             

        

 

                                                   

 Sė shpejti del nga shtypshkronja fletėpalosja e dytė e cila flet pėr magjinė, shenjat, mbrojten dhe kurimin e saj.

 

 

           

 

         

 

         

 

 

 

الموقع الرسمي للشيخ خالد الحبشي للرقية الشرعية
WWW.ALROQYA.COM    

 
www.alroqya.com/alb

 

        

جميع الحقوق محفوظة لإدارة الموقع وكل مسلم © 2005-2006